///

Kodėl taip sunku žvelgt į praeitį, kai žinai, kad to nebebus?
Kodėl kai Tave įskaudina, sunku patikėti, kad tas žmogus pasikeitė ir daugiau to nebebus?
Kodėl kas kart apie tai pagalvojus kyla vis daugiau klausimų?
Kodėl Tu negali tiesiog netikėt tais sumautais gandais?!
Kodėl negali manimi pasitikėti ir būt kartu? Būti laimingais, mylinčiais ir mylimais?
Kodėl Tu bijai kitiems įrodyti, kad mes galim tai įveikti? Galim įveikt kitus ir jų nesąmones!
Jei Tu tik nori, duok ranką man ir eime griauti kvailų nusistatymų. Eime griauti viso blogio, kuris yra aplink mus.
Dar kartą prašau, netikėk kitų nesąmonėm. Jie nori mus išskirt. Jiems skauda, kad mes galim būt kartu. Jie to NENORI. Tu leidi jiems pajusti pergalės skonį. Nesakau, kad mūsų meilė ar draugystė yra kažkokios varžybos, ne. Tiesiog noriu pasakyti, kad Tu lengvabūdiškai tiki kitais. Taip, aš Tave įskaudinau, bet aš pasikeičiau. Tai sakė man ne vienas žmogus, be to, aš pati tai jaučiu.
Leisk man tai įrodyti. Pasitikėk manimi.
Tavo Justina.

♥♥♥

Prisiminimai.. Kiek daug jų branginame?
Ar iš vis branginame? Taip? Tuomet, kaip?
Saugodami nuotraukas, rašydami tekstus, eiles..
O aš juos saugau širdy. Ten jiems geriausia.. :))
Pavyzdžiui man labai įstrigo 09-10 metų sutikimas :)
Buvo.. nerealu!
Arba 10-02-19;21 savaitgalis :))
Va tada tai buvo šaunu. Buvo žmonės, kuriuos aš branginu labiausiai.
Bent jau kai kuriuos. Niekada jų nepamiršiu. Trūko tuomet keletos, bet.. ;}

Labiausiai turbūt įsiminė 10-03-16 diena :)) <33 Nes buvome kartu..
Vėl apkabinai.. vėl pajaučiau Tavo šilumą, Tavo kvapą, Tavo lūpas..

Tuomet buvo šalia toks žmogus, kurio neįmanoma pamiršt.
Kad ir kaip pykčiau ant jo, ar "varyčiau", "stumčiau", aš jį vis tiek myliu.
Jis man parodė, kas yra meilė.

Nesaugojau to ką turėjau, praradau. Bandau pakilt. Žinau, sunku
Tau tuo tikėt, bet.. Tu išmokei į viską žvelgt rimtai. Išmokei pajaust jausmą,
kai esu reikalinga... Man patiko, tikrai patiko tas jausmas, kai Tu man paskambindavai,
kad tik išgirst mano balsą.. arba kai atvažiuodavai po langais, kad išvystum nors pro langą mane..
Man patiko, tik to nesupratau.. Kaip norėčiau dabar tą patį turėt, patirt..

Per vėlu. Manau viskas taisosi. Tikrai taisosi. Tu mane mylėjai, aš tuomet nesupratau kad myliu..
Tai supratau tik Tave praradus..

Tik duok man progą ir niekada nebepaleisiu Tavęs. N I E K A D A.

Žinau, kad Tu man jauti simpatiją, tačiau aš Tau daugiau jaučiu negu tik simpatiją.

Ligitai, aš myliu Tave♥

____________________________________________________________________________
Where did you go, i miss you so, since like its been forever, please, come home ;*

Jis sudaužė mergaitės svajones. Uždarė atgal į tuštumą. Į tai,ko Ji labiausiai nekentė,bet be jo pagalbos negalėjo atsikratyti. O vieną dieną,Jis atėjo ir ištarė,kad Ji Jam niekada nerūpėjo. Kad Jis mylėjo tik Jos kūną . Jos judesius,bet ne Ją. ♥

Ko tu klausi ? Prašai neliūdėti ? Kam ieškai kas dingo ? Juk tu pats man neleidai mylėti! O dabar vėl kažko atėjai…

 

Aš nepaklausiu ką Tu veiki, kai manęs nėra šalia. Aš nepaklausiu ką galvoji žiūrėdamas man į akis, aš net nepasidomėsiu myli Tu mane ar ne, bet kai Tavo akyse žybtels netikrumas- aš išeisiu...

 

..ištryniau tik žinutes, jose laimės neradau,
norėjau, tačiau Tavęs, ištrinti nepajėgiau..
Sakyk, ar matyt sunku, sakyk, ar žinot sunku,
kad griūna pasaulis man, kad jau per vėlu per vėlu..
__
Bet pabudau iš nevilties,
Bet pakilau iš nebūties,
Bet sugrįžau iš tamsios nakties,
Ir vėl prašau Tavęs..
Leiski mylėt ir vėl karštai,
Leiski tikėt Tavim šventai,
Leiski gyvent ir vėl aklai,
TIK TAVO GLĖBYJE..

Daug kas sako: „Mergyt, susirasi kitą“. Tik aš nenoriu. Man to kito nereikia. Man reikia to paties, dėl kurio einu iš proto, dėl kurio plaka mano širdis. Kurį pamačius man linksta kojos, ir apie kurį sukasi mano pasaulis. Tai esi Tu...
***
Visa diena... Nė lašelis TOS muzikos...
Nė žinutės nuo Tavęs, ar Tau..
Prašei pamiršt..

Tikiu, kad kartais TADA TURBŪT buvau laiminga.

Tada aš galėjau patikėti, pasitikėti ir tikėti JUO-
nei protas, nei širdis tam neprieštaravo.

apie žvaigždę ir ašarą (?)

Kad išmintį pastebėtų Žmonės, kad imtų Ja žavėtis, joje turi būti šiek tiek
kvailystės, šiek tiek bravinos ir pasiryžimo pulti ant kaklo.
Ji turi žadėti malonumų. Ji turi mokėti flirtuoti.
Kvailystei lengviau: Žmogus ją  visur vedžiojasi su savimi, nors galvoja, kad
paliko namie. Ta dama mėgsta viešumą. Lenda visur, net į tribūnas.

Kažką tokio, kas bus brangiausia..

Nuo šiol viskas bus kitaip.
Bandysiu kad būtų.
Nenoriu bandyt  Tavęs pamiršt,
tačiau teks.
Nes negaliu daugiau taip gyventi.
N e g a l i u.
Visada maniau, kad dar "galbūt", o
dabar jau tikrai ne.
Vienareikšmiškas ne iš Tavo pusės.
Ne tiesioginis, tačiau leidai tą suprasti.
Ką gi, ačiū už nuostabių jausmų maišalynę.
Kurią reiks pamiršt..per prievartą.
.
Automatiškai keisiuosi ir pati. Tikriausiai
optimizmas dings..
Ir ta nuoširdi šypsena nebepuoš manojo veido..
.
Tačiau, kad ir kokia aš būsiu vėliau, žinok, kad
manim galėsi pasitikėt kaip ir ankščiau. Ir vėl
galėsim čiuožinėt nuo stogų, ar šiaip, nusišnekėt..
.
Tai ką. Užverčiu šį lapą. Jis nėra baltas. Jame daug
raudonos. Bet nebebus... šio lapo iki galo neužversiu.
Paliksiu dar užlenktą kamputį, kad galėčiau grįžt čionai
ir prisimint pačias laimingiausias akimirkas savo gyvenime..
.
Sugrįžt tenais, kad galėčiau vėl pajaust Tavo šilumą.. Tas rankas
ryte, kurios iš niekur nieko mane apkabino..
.
Sugrįžt tenais, kad galėčiau vėl pamatyt tas akis vos poros milimetrų atstumu..
.
Sugrįžt tenais, kad galėčiau vėl Tavo glėby verkt, net nežinodama tiksliai kodėl..
Ir stovėdama Tavam glėby, negalėčiau meluot, nes TAS balsas, TOS akys,
VISAS TU..
.
Neįsivaizduoju kaip visa tai pamiršiu, tačiau...
.
Sugriausiu savas svajones. Paaukosiu jas. Vardan Tavo nuotaikos..
.
Į tą puslapį grįžinėsiu gan dažnai. Tikrai tikrai. Nes jame vis kas kart
atrasiu kažką naujo..
.
Kažką tokio, kas bus brangiausia..