Rašau, mažuti, paskutinį laišką Tau.
Daugiau neberašysiu, net nelauk.
Sugriovei manąjį Pasauly - sugriausiu Tavąjį.
Tapau savanaude, šalta egoiste.
Nereikia man nieko, nei meilės Tavosios, nei šilumos tos.
Kaip vakarą pakeičia rytas,
Taip mano meilę Tau pakeitė neapykanta.
Pasiimk Tu mano širdį, vistiek ji sudaužyta.
Pasiimk sudužusią svajonę, kuri primins Tau klaidą padarytą.
Tos ašaros pralietos, o kam jos?
Nerūpėjo niekas Tau.
Kaip neberūpi man.
Abejinga pavertei mane.
Tokia, kaip pats buvai.
O nieko neprašiau Tavęs.
Už žodį 'myliu' atsakydavai tyla.
Už bučinį - šalta mina.
Atleisk mažuti, nebe myliu.
O Tavo meilė dabartinė, man kelia šypseną.
Tokią ironišką ir tikrą.
Mylėk, kaip aš mylėjau.
Kentėk, kaip aš kentėjau.
Sukūrei monstrą, deja, jį pamilai.
Klaida antroji padaryta.
Šalta ir abejinga išliksiu visada.
Kaip Tavo amžina kančia.
2009 m. gruodžio 26 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą