Nebe ta.

Dirbtinų šypsenų fone..kur nėra ašarų ir liūdesio, kur Mes slepiame savo jausmus..ir Ta mergaitė čia jau nebe Ta..išgaravo naivumas, pasitikėjimas Tavimi, liko tik arogantiška asmenybė kuriai nusispjaut kaip Tu gyveni...

Ya budu..

Твой взгляд, твой смех, Который так мне нужен То счастье и успех, Ведь он вполне заслужен Я знаю, я буду лететь безумной вспышкой Я буду, я буду для тебя всегда твоей малышкой..<33

..(?)

Kaip norisi viską mesti ir dingti.. tiesiog... išskristi!
Kažkur toli, kur nieko nebebūtų, tik keletas artimiausių
draugų, kurie mane visada supranta..
Myliu aš ir tuos, kurie be perstojo mane skaudina... Kitaip aš negaliu..!
Gimiau ne tam, kad pykčiau.. .. ..

O šiandien.. viskas nusibodo.. viską prisimenu, visus įvykius, visus nuotykius, net gi visus žmones sutiktus gatvėj su šypsena... Gal tai ženklas, kad tuoj išeisiu?

You and I

Nothing left for me to say
There's no more wicked games to play
It's time for me to walk away
I am allright

I feel like I'm on a high
A new beginning that is my life
I'm turning to the rythm of the night
I am allright

The music is making me growing
The only thing that keeps me awake is me knowing
There's noone here to break me or bring me down
And noone here to hurt me or fool around

I have no more time for you to hurt my feelings
Done enough to prove I'm all that I believe in
We are at the end no more stupid lies
I'm better off without you here by my side

So no there is no longer you and I - you and I
You and I - you and I
You and I - you and I
You and I
There is no longer you and I - you and I
You and I - you and I
You and I - you and I
You and I

Don't care what other people say
I know you fool around all day
Now it doesn't hurt me anyway
I am allright

And when the day turns into night
I'm in a club forgetting you and I
And when I'm think of how you treated me
You proved me right

The music is making me growing
The only thing that keeps me awake is me knowing
There's noone here to break me or bring me down
And noone here to hurt me or fool around.

I have no more time for you to hurt my feelings
Done enough to prove I'm all that I believe in
We are at the end no more stupid lies
I'm better off without you here by my side

So no there is no longer you and I - you and I
You and I - you and I
You and I - you and I
You and I
There is no longer you and I - you and I
You and I - you and I
You and I - you and I
You and I...<33

Zenitas- praviros durys.

Lekia greitoji Utenos gatvėmis
Iš Doniškio Aukštakalnin sirenom įjungtom
Gelbėkit ją, gelbėkit greičiau
Laikykis, mylimoji, aš labai tavęs prašau
Mirksi mėlynai kaukiančios sirenos
Miesto miegančiom gatvėm skuba greitoji
Vaikinas ramina savo merginą
„Tuojau jau greitai laikykis brangioji“
Atsidaro durys su trenksmu į priimamąį skyrių
Ant rankų leisgyvę merginą neškit į operacinę
Per duris per duris įnešę guldo ant stalo
Sujudę medikai iš viso greitosios personalo
Pirmyn atgal nešini preparatų
Laksto seselės ir įvairūs daktarai
Nera laiko, nervai nelaiko
Noris dar greičiau rodos viskas taip lėtai
Adatą į širdį pulso jau nėra,
Elektrošokas mes prarandam ją
Ji nebegyva
Prasiveria lėtai operacinės durys
Daktaras prieina ir nusiima kepurę
„Apgailestauju jos jau nebėra
Ji nebegyva
Eik ir atsisveikink paskutinį kart su ja“
Mmm kaip peiliu per širdį
Pro duris įeini ir ant stalo ją matai
Kaip drobė balta ir truputis ...
Šilta šviestuvų šviesa atsispindi akyse
Tos abejingos akys, kurios tavęs nemato
Ir pamėlusios lūpos, kurios tau neatsako
Dar prieš valandą kalbėjo, o dabar jau ne
Mažytis žingsnis per slenkstį ir jos jau nebėra

Girgžda praviros durys
Durys turinčios spyną
Kurių raktas nerakina
Grigžda praviros durys
Vaikinas mėgina išgelbėt merginą
Girgžda praviros durys
Durys turinčios spyną
Kurių raktas nerakina
Grigžda praviros durys
Vaikinas mėgina išgelbėt merginą

Štai sėdi ant grindų dabar kambario kampe
Ir ašarotom akim tarytum mato ją
Švelnūs žodžiai „aš myliu tave“
Švelnus jos kūnas jo glėbyje
Dar užvakar būtent ši pora
Vaikinas ir mergina neskubėjo namo
Dar užvakar prie durų jos laiptinėj
Ji stovėjo, ji šypsojosi, juokavo ir kalbėjo
Apie tai, kaip gera ir apie tai, kad negalėtų
Išgyventi to, jei išsiskirti jiems reikėtų,
O juk ką žmogau žinosi kas rytoj bus
Juk gyvenimas tikrai labai trapus
Tos puikios naktys jos glėbyje
Lovoje pas ją, lovoje su ja
Bet visa tai praeityje ir jau būtajame laike
Ir to daugiau nebus, nes jos jau nebėra
Na štai dabar tikri vainikai ir gėlės
Žiaurus likimo vėjas juodas mirties duris atvėręs
Blaško degančias šaltas dar žvakes
Ir ašarų kupinos motinos akys
Byloja tau tai, kad jos netekai
Kad praradai, tai ko ieškojai ilgai
Savaime aišku patyrus tokias trumpas minutes
Nebesinori tikėt, kad laikas gydo žaizdas

Girgžda praviros durys
Durys turinčios spyną
Kurių raktas nerakina
Grigžda praviros durys
Vaikinas mėgina išgelbėt merginą
Girgžda praviros durys
Durys turinčios spyną
Kurių raktas nerakina
Grigžda praviros durys
Vaikinas mėgina išgelbėt merginą

Tą 97- tų vasario 17- tą,
Kai laukė jos prie durų ilgai su gėlėm
Buvo neramu ir šiek tiek apmaudu,
Kai ji iš vakarinės negrįžo įprastu laiku,
O jis tik jos atsiprašyti tenorėjo,
Kad vakar neužėjo ir niftemu prišnekėjo
Skambindamas nusišnekėjo kažką
To ji nesupratusi grįžo girta.
Vienu žodžiu viens kitam kvailai pradėjot prikaištaut,
Pradėjot bartis, viens kitą žodžiais spausti
Žinai kaip girta ji pasijuto kalta
Barnio eigoje užsidarė vonioje
Įrėmęs kaktą jis į duris šaukė ją
„Užteks atidaryk, nejuokinga
Prašau gerai pamirštam viską, gana
Aš atsiprašau..“
Bet durys užkabintos ir už durų tyla
Tik girdi kaip šniokščia vanduo iš atsukto krano
Tas prakeiktas duris išlaužęs pagaliau
Suklupusią merginą vaikinas apkabina
Rodos viskas gerai ir viskas baigėsi jau
„Kokia aš kvaila, aš tablečių pririjau“
Greitai nunešė ją iki tualeto,
O ji net pati neišstovėjo prie klozeto.
Nieko neišvėmusi pradėjo alpti,
Sąmonės netekti
Dieve ką daryti neša lovon paguldyti

Girgžda praviros durys
Durys turinčios spyną
Kurių raktas nerakina
Grigžda praviros durys
Vaikinas mėgina išgelbėt merginą
Girgžda praviros durys
Durys turinčios spyną
Kurių raktas nerakina
Grigžda praviros durys
Vaikinas mėgina išgelbėt merginą

Kaip jis bėga iki to supisto telefono
Viskas kliūna jis nugriūna, keliasi ir vėl skuba,
Drebančiais pirštais renka 03,
Gal tik po pusvalandžio sulaukia skambučio į duris.
Prieš tai ji seselė per ragelį perda kaip durnelė
„tai kokių vaistų pririjo, kada, kodėl, tai kur buvai,
ko neprižiūrėjai“
Vėl ir vėl tie patys per tą patį kvaili klausimai.
Tempia brangų laiką, kai nervai nelaiko
Jos pulsas silpnas, bet dar vilties yra,
Kad dievas padės, kad ją ištraukti sugebės,
Bet šunsnukiai jie, jie viską sugadino.
Daktarai kaip morge pripažino
Į širdį dūrė plaučius pradūrė
Ir tik jų dėka ji anapus slenksčio atsidūrė

Girgžda praviros durys
Durys turinčios spyną
Kurių raktas nerakina
Grigžda praviros durys
Vaikinas mėgina išgelbėt merginą
Girgžda praviros durys
Durys turinčios spyną
Kurių raktas nerakina
Grigžda praviros durys
Vaikinas mėgina išgelbėt merginą 

 

Zenitas- adrenalinas.

Atsiplėšk, tu atsiplėšk vėl..vėl
Atsiplėšk, tu atsiplėšk vėl..vėl
...
Is kiemu smelyniu i gatves placias
Iseini gatviniu gaujas - zioplas bandas
Zaidimas su ugnim prie gero neprives
bet tu pamegink paaiskint mums juk tai mes
Didvyriai dauzantys vieni kitiems galvas
Narinantys rankas, savo siknas
Vis labiau isitraukiantys, prarandantys galvas
Byta pries byta, plyta pries plyta
Gimes jis ves ir ves kol ves ir nesustos stos kelio neieskos
Ir tas kelio neras, kelio neras ir isimties nebus nes karas ziaurus.
Adrenalino kiekis staiga padideja
Kai nera tvirto pagrindo po kojom
Slysta zema dreba rankos..faina
Kai zemyn galva kunas krenta
As esu toks vienas, bendros manijos
Kuriam hebryte meluoti neduos
Tiesa, kad tuo paciu oru mes kvepuojam
Gatviu kovuose triumfuojam, zadgriuose bujojiam
Ir kaifuojam kaifuojam, priprate nejausti pagrindo po kojom
Tad narkasinies geri, taip savo dura stumi
Nuvaziavusiu stogu, nes taip labiau patogu
Kol pats pagaliau suvoki,kad nesi net pats sau panasus i zmogu
Veza bet tik i viena puse..
Atsiplesk nuo gimtos zemes
Padaryk ko dar nesi padares
Atsiplesk nuo gimtos zemes
Paragauk ko dar nesi ragaves
Keturios sienos keturi kampai, is kampo i kampa vaikstai ir mastai
Kiek gi ta zemele, motule laiko, ta ozi sifelitika, kales vaika
Cigarete ant triju - zemyn zvelgiu
Seselis ant grindu - special for you
Juk senei sakei kai vaikas dar buvai
Mamyte negersiu, nerukysiu ir zodzio laikysiu
Niekur nelysiu ir akiu nedraskysiu
Ir klausysiu taves - mano zodis nepaves
Sakei jau nuo mazens, kai anapus lauko duru
Motina saukdavo vis tolstanti sunu
Klausyk stabdyk tai juk praraja ajaj ja
O puse pietu jau tvyro ore
Balansuoji lyg ant stogo krasto..ant kulnu
Kaltinamu suolo..zarasu teisme
Pamazu stumi lenki balanca, kad nepersivert ir nenukrist i tamsa
Paskutini sansa gauni, jei grysti cia
Siurpuliukai bega..kutena kuna
Koks saldus mirties artumas
Sok i bedugne jei gali pasilenkt neperskystas
Bek per ugni, jei nebijai paslysti
Viename gale paperdus, kitame apsisikai
Sakys - padurinsi zioplai mentai tampys
Sudauzysi koki loha - uzdarys
O paleista is rusio visi pirstais badys
Bet tu spjauni i visus ir eini padejes
Ten kur saukia taves koles gatves vezoveja
Isoku i kozura, uzsimaukslinus kepure
Gristi atgal ir
As esu su hebra, nelaime nes kepure
Jei gyvenimo srautas visus slegia ir ziuri
Sok i bedugne jei nusilenkt neperskystas
Isijungus pastovu raslapuhos stumikli
Vodke tu kali lyg vandes gaivikli
Kirkinant galias ir negruzinant saves
Mintimis kad taves laukia ateitis
Ir gyveni tiesiog tik siandien
Egzistuoji kuo kvepuoji
Vakarykste diena bus panasi i rytoju
Atsiplesk nuo gimtos zemes
Padaryk ko dar nesi padares
Atsiplesk nuo gimtos zemes
Paragauk ko dar nesi ragaves
Negalvojant kaip sustoti i velniava i lendi ir kas is to tau jei nieko neturi
Kas mane kas mane kas mane kamuoja
Beprotybe ar teisybe ar tiesiog paranoja
Ar tikrai as toksai tip top gyvulys
Kuri tempa zemyn ismiges kablys
Nuleista nepaklusnumo rodiklis
Akyse tustuma, nes gyvenimo nera
Nakti virsta vilku einant medzioti
Flomasteriu pilku dienas visas nuspalvoti
Viskas ka turi yra tiesiog sudas
O suraukta kakta toks gyvenimo budas
Atsiplesk, tu atsiplesk vel vel
Isbrinkusiomis smegenimis negali galvoti,
Uzpiltomis akimis imi viska komplikuoti,
Uztvinkusiomis mintimis imi viska komplikuoti
Kai viena ryta isiblaivai, mane veidrodyje pamatai
AAA!!..Dieve kas tai?!
Tau kur nusiritai, ko savo bardake neradai
Nors ten jis negyvena, nors tai ir supratai
Bet ar nebus per velai ar nebus per velai.. (*)
Atsiplesk nuo gimtos zemes
Padaryk ko dar nesi padares
Atsiplesk nuo gimtos zemes
Paragauk ko dar nesi ragaves
________________________________________________________
Įsiskaityk..

 

Grąžinkit vasarą

Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą. Grąžinkit vasarą.

Trumpa MŪSŲ istorija

Ji troško bendrauti.
Jis nemėgo žmonių.
Ji nekentė sniego.
Jis jį dievino.
Ji buvo svajotoja.
Jis netikėjo pasakom.
Ji mylėjo dangų.
Jis sakė, kad tai banalu.
Jai patikdavo sėdėti naktį ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes.
Jis mieliau žiūrėdavo į TV ekraną.
Ji manė, kad jis tas, kurio jai reikia.
Jis laikė ją maža mergaite.
Jis jai buvo viskas.
Ji jam buvo eilinis žaisliukas.
Ji buvo jautri.
Jis nuolat ją įžeidinėjo.
Ji liūdėjo.
Jis ironiškai šypsojosi.
Ji verkė.
Jis tylėjo.
Ji kentėjo.
Jis nekreipė į tai dėmesio.
Ji pavargo.
Ji norėjo pasikeisti.
Jis manė, kad ji tam per silpna.
Ji vis tolo nuo jo.
Jis nenorėjo to pripažint.
Ji beveik pamiršo jo vardą.
Jis vis dažniau apie ją galvodavo.
Ji pasikeitė.
Ji nebesėdi naktim ant stogo ir nebesvajoja, nes jis sakė kad tai vaikiška.
Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes dabar jis bespalvis.
Ji nustojo juoktis, nes jis visada sakė, kad tai naivu.
Ji pamilo šaltą sniegą.
Ji tapo tokia, kokios norėjo jis.

Nebėra.

Tai ką, sveikas paskutinį kartą. Dabar jau tikrai. Jeigu rašysiu čia, tai rašysiu tik dėl savęs ir dėl kitų, tačiau apie Tave jau nebe. Atsibodo. Atsibodo gyvent vien Tavim. Atsibodo matyt Tave, ir viltis, kad dar kažkada būsim kartu. A t s ii b o d o.
Žinai ką? Šiandien mačiau tekančią saulę pro debesis. Nesikėliau specialiai, kad pamatyčiau. Tai atsitiko visai netikėtai. Prabudau galvodama apie gyvenimą. Įsivaizduoji, aš galvojau apie gyvenimą. Kažkas naujo. Ir va, pažvelgiau į šoną pro langą ir pamačiau tą, ko dar gyvenime neesu mačiusi... Tekančią saulę.. kažkas nuostabaus. Kažkas tyro. Kažkas tikro, neperdirbto. Laaabai gražu. Patariu ir Tau pažiūrėt į tokią saulę- dar tik kylančią. Gal tuomet Tu suprasi, kad nereikia skaudint žmonių, kad gana jau žaist dvigubus, trigubus žaidimus, o laikas surimtėti. Juk Tu jau pilnametis, žmogau. Suauk. Aišku, netikiu, kad kadanors suaugsi. Tai būtų neįmanoma. Nes tokie kaip Tu niekada nepasikeis totaliai ir nesuaugs. Ir ačiū Dievui. Tau pačiam bus nuo to tik blogiau. Kaip viena draugė rašė: "bent vieną rytą Tu atsikėlęs nutapyk tekančią saulę... ir kiekvieną rytą, Tavo sukurta saulė sukels Tau šypseną". Tad linkiu Tau tą saulę nutapyti, o nutapius ją nusišypsoti, ir bent vieną kart gyvenime nuoširdžiai priverst nusišypsoti kitą. Nes Tu visada vaidindamas jausmus verti kitus šypsotis, verti juos sakyt Tau, kad jie Tave myli. O Tu pasistenk tai padaryti natūraliai. Tikrais jausmais. Linkiu Tau viso ko geriausia, nesvarbu, kad įskaudinai mane, ir man brangų žmogų, kad mus kažkada įviliojai į savo žaidimą. Nesvarbu. Praeitį palikime mirusiems.
O kas bus su manimi ir drauge? Dėl draugės nežinau.. Na, o aš, iki šiol buvusi tik savimi, užsidėsiu svetimą veidą. Svetimą kūną. Ir visiems sakysiu, kad man viskas gerai, kad aš laiminga. Nerodysiu net artimiausiems draugams, kad  man liūdna, kad man blogai. Neprašysiu pagalbos. Būsiu visada totali optimistė. Apsimesiu. Arba būsiu bejausmė lyg laidotuvių būgnas. Taip bus geriau ir Tau, ir kitiem. O į save nekreipsiu dėmesio. Tai va, aš, Justina nuo šiol užsidedu svetimą veidą.

Sum 41- Pieces (h)

I tried to be perfect,
But nothing was worth it,
I don’t believe it makes me real.
I thought it’d be easy,
But no one believes me,
I meant all the things I said.

If you believe it’s in my soul,
I’d say all the words that I know,
Just to see if it would show,
That I'm trying to let you know,
That I’m better off on my own.

This place is so empty,
My thoughts are so tempting,
I don’t know how it got so bad.
Sometimes it’s so crazy,
that nothing can save me,
But it’s the only thing that I have.

If you believe it's in my soul,
I’d say all the words that I know,
Just to see if it would show,
That I'm trying to let you know,
That I'm better off on my own.

On my own...

I tried to be perfect,
It just wasn't worth it,
Nothing could ever be so wrong.
It’s hard to believe me,
It never gets easy,
I guess I knew that all along.

If you believe it’s in my soul,
I’d say all the words that I know,
Just to see if it would show,
That I'm trying to let you know,
That I’m better off on my own.

Sunkiausias būdas ko nors pasiilgti - Sėdėti šalia ir žinoti, Kad to žmogaus negali turėti...

Sėdžiu, klausau muziką ir žiūriu į foto.. į foto, kurią neseniai gavau iš tavęs.. kad ir neryški, bet vis tiek :).. visada būsi man antrokas <3 :]*

Ir vėl.. .. ..

O taip. Ir vėl Tave pamačiau. Vakar. Vėl viskas grįžo... Visi prisiminimai.. Sunku taip gyvent. Žmogau, gal Tau jau laikas dingt iš mano gyvenimo? Gal jau gana man sapnuotis, gal jau nebelįsk į mano mintis? Dink iš mano gyvenimo. Nesvarbu, kad kažkas buvo gražaus, nesvarbu, kad bandėm kurt kažką. Jau viskas sudužo. Tiksliau, sudaužei TU. Taip, aš kaltinu Tave. Nes per Tave aš dabar nemiegu ramiai..
 Kaip nors gal Tave pamiršiu. Juolab, kad atsirado žmogus.. Na, aš pati Jį susiradau.. Jis.. atviras, ir begaaaalo mielas :). Ir mes dabar abu kenčiam. Beveik vienodai. Taip, ir jaučiu, kad Jis man pradeda patikti.. Taigi, jau leidžiu dingt iš manojo gyvenimo TAU, kuris mane sudaužė..
Bet nieko.. manau po truputį, po truputį Tave pamiršiu. Kaip nors. Aišku, širdy Tau kamputis mažas yra paliktas. Vis dėl to, kad ir kaip ten su Tavąja meile buvo, bet bent jau aš tikrai Tave mylėjau. MYLĖJAU.
DINK.

Kartu <3

Užtenka minutės, kad žmogaus nekęstum.
Užtenka valandos, kad žmogų pamėgtum.
Užtenka dienos, kad žmogų įsimylėtum.
Prireikia gyvenimo, kad žmogų pamirštum.

Susirenčiau plausta iš prisiminimų
Nemokėdamas plaukt vis tiek išplauksiu ant rimo
Savo vieno jėgom siekiu svetimą salą
Kurioje visko yra, tiktai neradau melo
Paslaptingoi oazėj aš jaučiu, jog surasiu
Ką nors amžino širdžiai – amžino dvasiai
Po velnių, kiek nedaug žmogui reikia patirti
Jog išsekintas skausmo pasinertu į mirtį
Vedamas vien smalsumo aš skinuosi gilyn
Gyvūnija kitokia paslaptingoi šaly
Kas galėtų geriau būt už tai ką dovanoja
Man likimas tikriausiai ėmė nusišypsojo

Kai jaučiu ką matau
Ką apčiuopiu, pasiekiu
Neapgauna manęs, neapgauna prisiekiu
Ką žinau, tą žinau, ko nenoriu - nenoriu
Pagaliau atsistoju ant pavargusių kojų

Liečiu samaną svetimą
Svetima rankai
Pagaliau aš ir vėl prabudau iš letargo
Vargo trupinius jau aš įminkiau į miltus
Sumaišysiu su nemiga ir išmesiu kad kiltų
Į viršūnes miškų, medžių ošiančių muzika
Praradau atradau tai manai trys į tuziną
Nematuojami metrais nesuvokiami protu
Nebekiškit minčių jau senai panaudotu
Nunešiotą pakeisi, nudraskytą susiūsi
Man įdomu vat kaip neužmigus pabusti
Širdį keičia širdim, vat va taip vat dalinas
Nepažįstamas man šitas jausmas iš kinu..


Iš pasakų gerai žinau, kad pasakų nebūna
Nes problemose pažinsi draugą, draugas niekad nepaves
Kas padės, o kas numos laisvai ir tyliai
Suprasi tik tada kas kaip kodėl ir ką tu myli

Bunda tyla, bunda ramybe
Susiplėšiusiam dūšia apžegnojama kryžium
Pasilikim kartu ištirpdysim ledynus
Aš nesijaučiu daiktu vien tik jus apkabinus



Aš turėjau svajonę, tokia pasaka keista
Kad pakilčiau paukščiu nebijodamas gaisro
Saules karsto dangaus
Šokinėt tarp žvaigždynų
Kad netintu galva nuo prisiminimu
Akimis iš aukštai kai net nebijai aukščio
Nedvejot savimi kūne vienišo paukščio
Kad deguonies mažai oras pats uždusina
Bet gyvybe laisva jos mirtis nerakina..



Paslaptingu jūrų vidury tarp pasauliu
Už nepereinamu slėnių, už neperskrendamu debesų
Ten kur susimaišo juodas mėnuo, balta saule
Išsivalo siela fotosintezes būdu
Kur taip yra kur cia taip matyta
Kad apakusi šlove karūnuotu elitas
Neprisimenu tu kurie pasakas seka
Jau geriau susitikt su kitais už pitaką
Neminėsiu vardų, nenuvildamas tu
Kurie iškrito akimirkai is mano minciu
Tai tiesiogiai galioja visiem aplinkiniam
Kuriuos myliu šiandien ir gerbiu apkabines
Kad ir buvo karu kad ir kaip susikloste
As pasižadu širdžiai, pasižadu protui
Jog likimas suvedęs sukarpys tuos ledynus
Aš nesijaučiu daiktu vien tik jus apkabinus..


Iš pasakų gerai žinau, kad pasakų nebūna
Nes problemose pažinsi draugą, draugas niekad nepaves
Kas padės, o kas numos laisvai ir tyliai
Suprasi tik tada kas kaip kodėl ir ką tu myli

Bunda tyla, bunda ramybe
Susiplėšiusiam dūšia apžegnojama kryžium
Pasilikim kartu ištirpdysim ledynus
Aš nesijaučiu daiktu vien tik jus apkabinus


Ir pamačiau gyvenime ne viskas šūdu grysta
Pas jus asmeniškai kiekvienas turi savo ryžtą
Kiekvienas su istorija kiekvienas su nelaime
Ar gali būt geriau jai aplamai kartu žengi be baimių
Likau skolingas pamoka likau dėkingas radęs ji
Jai reikia rankos gauni jų ne viena tūkstantį
Jai jausi ranka šalta kuri tave dusina
Ne draugas vienas bet visi draugai geriausi apkabina..


Iš pasakų gerai žinau, kad pasakų nebūna
Nes problemose pažinsi draugą, draugas niekad nepaves
Kas padės, o kas numos laisvai ir tyliai
Suprasi tik tada kas kaip kodėl ir ką tu myli

Bunda tyla, bunda ramybe
Susiplėšiusiam dūšia apžegnojama kryžium
Pasilikim kartu ištirpdysim ledynus
Aš nesijaučiu daiktu vien tik jus apkabinus

Jei kada neteksi artimo draugo - neliūdėk, nes tu jo neturėjai.
Tikro draugo prarasti negalima.

...

    Sveikas gyvenime, einantis mirti,

  Ką turiu daryti, kad galėčiau nurimti? Kodėl toks tamsus man šiandien dangus? Kodėl toks skaldus ir šaltas lietus?
   Slegia bėdos, slegia skausmas, gal kas išgirs, nes tai pagalbos šauksmas.
Kodėl turim tiek mažai draugų? Gal todėl, kad nevertinam jų.?  Jokios meilės, jokios pagarbos, o ką jau kalbėti apie puodelį kavos? Todėl Juos pasivyki ir Jų atsiprašyk, nes gali būti vėlu, kai nebeteksi Jų..
Viso išvykstu ir sugrįžt neketinu. Kodėl man niekas nepraneša kai laikas išeiti? Kodėl niekas neįspėja
kad jau laikas viską baigti.? Kodėl žemės druska tampa smėliu.? Automobiliu vairuotojai užsimusa ant begių.? Kodel jauni išeina taip anksti.? Kodėl seni palieka tiek daug klausimų, į kuriuos atsakyti taip sunku...? Pakelk rankas už tuos kurie yra šalia, kurie yra čia apkabink ir pasakyk kad juos myli. Tegul tavo lupos niekada netyli kai tari šiuos žodžius, nes ašaros nebeišdžius, neišdžius niekada kai nerasi Jų šalia, todel prabilk dabar ir čia, pakelk rankas už tuos kurie Jau miega, už kekvieną, galbūt jie gyveno netaip kaip norėjo, galbūt jie bandė bet jiems nieko neišėjo, galbūt jie kalbėjo bet Jų niekas negirdėjo galbūt jie prašė, bet jiems niekas nepadėjo, tad pakelk už juos rankas nes galbūt buvai tas, kurio jiems reikėjo...
   Neskaudink tų, kuriuos tu myli. Neskaudink tų, kuriais tiki. Galbūt, galbūt jie šiandien tyli, bet žinok, Tu jiems rūpi...