2010 m. sausio 2 d., šeštadienis

...


    Sveikas gyvenime, einantis mirti,
  Ką turiu daryti, kad galėčiau nurimti? Kodėl toks tamsus man šiandien dangus? Kodėl toks skaldus ir šaltas lietus?
   Slegia bėdos, slegia skausmas, gal kas išgirs, nes tai pagalbos šauksmas.
Kodėl turim tiek mažai draugų? Gal todėl, kad nevertinam jų.?  Jokios meilės, jokios pagarbos, o ką jau kalbėti apie puodelį kavos? Todėl Juos pasivyki ir Jų atsiprašyk, nes gali būti vėlu, kai nebeteksi Jų..
Viso išvykstu ir sugrįžt neketinu. Kodėl man niekas nepraneša kai laikas išeiti? Kodėl niekas neįspėja
kad jau laikas viską baigti.? Kodėl žemės druska tampa smėliu.? Automobiliu vairuotojai užsimusa ant begių.? Kodel jauni išeina taip anksti.? Kodėl seni palieka tiek daug klausimų, į kuriuos atsakyti taip sunku...? Pakelk rankas už tuos kurie yra šalia, kurie yra čia apkabink ir pasakyk kad juos myli. Tegul tavo lupos niekada netyli kai tari šiuos žodžius, nes ašaros nebeišdžius, neišdžius niekada kai nerasi Jų šalia, todel prabilk dabar ir čia, pakelk rankas už tuos kurie Jau miega, už kekvieną, galbūt jie gyveno netaip kaip norėjo, galbūt jie bandė bet jiems nieko neišėjo, galbūt jie kalbėjo bet Jų niekas negirdėjo galbūt jie prašė, bet jiems niekas nepadėjo, tad pakelk už juos rankas nes galbūt buvai tas, kurio jiems reikėjo...
   Neskaudink tų, kuriuos tu myli. Neskaudink tų, kuriais tiki. Galbūt, galbūt jie šiandien tyli, bet žinok, Tu jiems rūpi...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą