beskonis Vasaris

Pritrūkstu žodžių. Pamirštu kaip vadinami daiktai, veiksmai ar jausmai. Ir spalvų nebeskiriu, dangus ir dieną, ir naktį raudonas. O dar, nesugebu durų paskui save užtrenkt, palieku vietos skersvėjui. Deja veržiasi ne tik jis, bet ir šlapia vienatvė. Ji jūrą neša į mano namus, o ant tilto Jo siluetas vaidenas. Kuo kvepia, kuomet esi vienas?