Visur jaučiu Tavo kvapą.. Visur visur visur..
Visur matau Tavo siluetą..
Visur girdžiu Tavo balsą..
Įeinu į kambarį, ir iškart įkvėpiu oro. Jaučiu Tavąjį kvapą.
Iš kart apsvaigstu..
Galva apsisuka, ir užplūsta tokia palaima..
Palaima, kurios apsakyti neįmanoma...
Norisi rėkti, kad myliu, bet..
Taip norėčiau, kad būtum šalia..
Nenorėjau Tavęs paleist. N e n o r ė j a u.
Buvo kilusi mintis Tave apsikabinti stipriai ir nepaleisti.
Niekada niekada.
Maždaug kaip tą kart, balkone, kai verkiau prie Tavęs.
Tuomet aš galėjau išsakyt viską ką norėjau, ką jaučiau, bet..
Nenorėjau, kad Tau skaudu būtų.
Aišku, skaitai dabar ir jaučiu, kad Tau sunku.
Eilinį kartą atsiprašau..
Tiesiog.. Dar niekada tokia laiminga nesijaučiau kaip tada, kai Tu buvai.
Buvai visai šalia.
********************************************************************
Taip norėčiau atsukt laiką atgal ir viską patirt iš naujo.
Sukinėčiau ir sukinėčiau.
Kai ėjome link stoties, pradėjau dūst, o akyse kaupėsi ašaros.
Net pati nesuvokiau kas man yra.
Žinojau, kad KOL KAS eini už manęs, ir žinojau tai, kad tuojau turėsi išvažiuoti..
Norėjau atsisukt, kažką pasakyt, bet..
Tik atsisukau, pasižiūrėjau į tas nuostabias akis.
Ir nuleidau galvą. Nuriedėjo ašara. Turbūt pirmą kart gyvenime taip norėjau, kad kas nors liktų.
Kai pajudėjo Tavo traukinys, nebeištvėriau. Ašaros savaime tekėjo. Mačiau tolstantį traukinį..
Ir žinojau, kad Tu sėdi ten ir tolsti..
*********************************************************************
Mano savijauta tuomet buvo maždaug tokia: aplink nieko nemačiau tik juodą spalvą, o priekyje tolstantį traukinį ir Tavo siluetą..
Visas laikas praleistas kartu prabėgo prieš akis..
Norėjosi staugti, šaukti, rėkti, kad kas nors grąžintų laiką atgal ir leistų dar bent minutei, bent sekundei pamatyti Tave.. Pažiūrėti į Tas akis.. Paliesti tuos plaukus.. Dar kartelį snustelėti ant Tavojo pečio.. Ir dar, bent akimirką suprasti, jog Tu šalia.. Bent trumpam išgirsti Tavo balsą, tą juoką..
**********************************************************************
Taip, sakiau, kad nerašysiu, bet negaliu kitaip.. Noriu, kad Tu žinotum ką man reiški.
Atleisk, jei sugadinau nuotaiką, arba apsunkinau viską dar labiau.


„- Kas Tu esi man, ar žinai?“
„- Taip, žinau. Esu Tau draugė..“