Labas, buvusioji Meile, Žinai, dažnokai Tave matau, ir keikiu save, už tai, kad galėjau Tavimi tikėti, Tave mylėti... Kažkodėl man vis dar spurda širdis kai Tave pamatau. Galbūt todėl, kad dar myliu? Ne. Atsakymas ne tas. O gal dėl to, kad nekenčiu? Čia galėtų būti tas atsakymas. Bet tik iš esmės. Supranti kame reikalas, aš nemoku laikyti pykčio ant tų žmonių, kurie man kažkada buvo visas pasaulis. Su kuriuo kūriau svajas, ateitį. Su kuriuo man laikas prabėgdavo nepastebimai. Su kuriuo aš tada stovėjau ant tilto, Tavo glėby ir nemąsčiau apie nieką daugiau. Nes man kitų nereikėjo. Ir žinai, aš tik dabar, kai mes jau atskiros dainos natos, nebeesam kartu, supratau, kad man patikdavo kai Tu atvažiuodavai vakare po langais, kad pamatytum mane, arba dažni Tavo skambučiai. Dabar to nebėra. O gal ir gerai. Kam man tai? Juk noriu Tave pamiršt. Tikriausiai mane jau užmiršai. O dėmėsio merginų Tau netrūksta. Bet kaip pas sakei, "aš surimtėjau". Netikiu. Žinai, vis dažniau prisimenu Tave, Tavąsias akis. Jos nuostabios. Buvo. Bet dabar užgęso. Kaip ir mano meilė Tau. Nes Tu pasielgei kiauliškai. Aišku, nesakau, kad buvau šventoji, bet neatvedžiau Tau Tavo nekenčiamiausio žmogaus pasaulyje prieš akis ir nepastačiau. O Tu tai padarei. O Tu tai sugebi. Tu daug ką sugebi. Sugebi mane prajuokinti, pravirgdyti, sugebi gražiai atsiprašyti. Bet žinai, galiu pasakyt, kad Tu dabar esi vienui vienas. O ne, turi porą "tikrų draugų". Rašiau kabutėse, nes Tu tokių neturi anei vieno. Esi vienui vienas su savo akmenine širdimi. O aš ne. Manoj širdy jau gimsta meilė kitam, ir man vienodai, kad mane gali eilinį kartą išvadinti "barakuda", nes toks esi nebent tik Tu. Ir Tu tą puikiai žinai, tik bijai pripažint, nes esi sumautas bailys. Toks visada buvai ir liksi. Vienas, barakudinis bailys. Kodėl vienas? Nes tik Tokie žmonės kaip Tu, kurie taip nežmoniškai elgesiasi gali būti vieni. O aš, kaip minėjau neesu viena. Turiu draugų. Turiu gimstančią meilę. Dar ne viską pasakiau... Gal ateity Tau viską ir dar daugiau išrėšiu tiesiai į akis.. Ir Tu tikriausiai nesuprasi to, ką parašiau, nes ne akmenširdžiams tai suprast... tu manęs niekada nesupratai. Dar vienas prašymas. Neprašysiu oficialiai, gana tų formalumų. Prašau iš visos širdies, išnyk iš manosios širdies ir iš vaizdo. Nebenoriu gyventi po tuo dangumi, po kuriuo ir Tu gyveni. Išnyk. Dink. Sekmės Tau, mano buvusioji Meile. Kažkada mylėjau Tave. K a ž k a d a.

Jau nebe tavo,

Justina.