Mergaitė, kuri pradeda rytą su laumžirgiu mėlyname erdvės kvadrate, negali būti visiškai žuvusi.

Net ir saldžiausioje trešnėje kartais apsigyvena piktas kirmėliukas, o verčiant švarų gyvenimo lapą būtinai užlaša riebi juoda dėmė, tačiau tikėtis geriausio niekas nedraudžia. Tądien Ji suprato, jog ką tik nukeliavo į pasaką ir tapo tos pasakos veikėja, svarbiausia ne tai, kad Ji ten buvo Princesė, bet tai, kad ten Ji buvo ne viena. Nuo to laiko nebebuvo Jos ir Jo. Buvo Jie.;*